Sparčiai besikuriantys paslaugų centrai ir technologinių startuolių populiarumas gali sudaryti įspūdį, jog Lietuvoje IT specialistų skaičius yra labai didelis. Tačiau naujausia statistika rodo, jog IT darbuotojų dalis dar yra ganėtinai maža, lyginant su kitomis ES valstybėmis.
Neseniai gavau SEB banko analitikų parengtą komentarą apie IT darbuotojų Lietuvoje statistiką*, kuria norėčiau pasidalinti ir su jumis.
Man asmeniškai darbe teko nemažai populiarinti Lietuvą kaip IT specialistų šalį su viena sparčiausių interneto jungčių pasaulyje, todėl labai buvo įdomu sužinoti, kaip visgi mums sekasi šioje srityje. Vieno pokalbio metu net sužinojau, jog, pavyzdžiui, Australijoje spartesnio interneto reklamose naudojamas itin greitas Lietuvos interneto pavyzdys palyginimui su Australijos lėtu internetu.
Tačiau spartus internetas nelygu IT specialistų gausai. Pasak SEB komentare pateikiamos statistikos, 2015 m. Lietuvoje IT specialistai sudarė tik 2,1 % visų užimtųjų šalyje. O štai kaimynai estai IT specialistų turi visu 1000 daugiau nei Lietuva, nors ten gyventojų skaičius yra dvigubai mažesnis.
Taigi, savo statistika Europos Sąjungoje lenkiame tik Rumuniją ir Graikiją. Tiesa, per pastaruosius 5 metus IT specialistų skaičius Lietuvoje padidėjo 23 %, tačiau tai atitinka visos ES tendenciją.
Na, bet ne visur tik vidutiniški duomenys. Smagu matyti tai, jog 2016 m. nuspręsta padidinti IT studijų programų finansavimą 50 %. Be to, matomas ženklus su IT sektoriumi susijusių specialybių populiarėjimas. KTU programų sistemos kursas šiemet buvo populiariausias, aplenkęs net teisę ir ekonomiką. Gal pagaliau nustosime masiškai gaminti teisininkus ir vadybininkus, ir vis daugiau jaunų žmonių rinksis specialybes, labiau atitinkančias šiandieninės rinkos poreikius.
Statistika taip pat rodo, jog Lietuvoje IT specialistų amžiaus vidurkis yra kur kas žemesnis nei kitose, ypač vakarų Europos šalyse. Ši tendencija būdinga visai posovietinei erdvei, kadangi tais gūdžiais laikais IT sektorius nebuvo vystomas, tad ir atitinkamų specialistų nereikėjo.
Dar viena įdomi detalė – 80 % Lietuvos IT specialistų turi aukštąjį išsilavinimą, kai tuo tarpu šis skaičius Europoje siekia 60 %. Tokius duomenis sudėtinga interpretuoti. Apskritai Lietuvoje turime daug aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių, ir tai tiesiog atitinka bendrą tendenciją.
Tačiau tai atspindi ir faktą, kad Lietuvoje savamokslių programuotojų yra kur kas mažiau, nei kitose ES valstybėse. Galbūt tai rodo, jog Lietuvoje aukštojo išsilavinimo IT srityje reikalaujama labiau, nei ES (nors to neteko pastebėti skaitant IT darbo skelbimus). Manau, kita to priežastis gali būti tai, kad mūsų šalyje vyrauja mąstymas, jog be atitinkamo diplomo į šią sritį neįmanoma patekti. Tuo tarpu senesnėse Europos šalyse kvalifikacijos keitimas vėlesniame gyvenimo etape yra gana įprastas reiškinys, o mokymosi visą gyvenimą idėja jau gana įprasta ir labai skatinama. Lietuvoje visa tai dar tik nedrąsiai ateina.
Man tik kilo klausimas, ar IT freelanceriai yra įtraukti į šią statistiką. Jei jie dirba pagal verslo liudijimą ar kitą atitinkamą schemą, tai tikriausiai statistika apima ir juos. Tačiau jei vengiama mokėti mokesčius, šie žmonės lieka nematomi. Galbūt tų IT specialistų yra daugiau nei liudija šie duomenys.
Galiausiai SEB analitikai reziumuoja, jog didesnis IT specialistų skaičius lemtų ir didesnį vidutinį atlyginimą Lietuvoje, kadangi darbo užmokestis šioje srityje yra kur kas aukštesnis, lyginant su kitais sektoriais. Taigi, besimokydamos programavimo mes gerinsime ne tik savo asmeninę finansinę padėtį ir karjeros perspektyvas, bet ir visos Lietuvos gerovę :)
* Makrokomentaro autorius: SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas.
Turi minčių ar idėjų? Pasidalink jomis komentaruose!